Rugpjūčio magija

Rugpjūčio pabaiga man yra apie pasiruošimą naujam etapui, juk, pripažinkim, tikrieji naujieji metai prasideda rugsėjį.

Šįvakar jau norėjosi kaklą apvynioti šiltu šaliku, o namus sušildyti obuolių pyrago kvapais. Atmintyje vis iškyla vaizdiniai apie susirangymą po stora antklode, garuojančią arbatą ir lėtą buvimą. Visa tai fragmentai iš mano rudeniškų ritualų, kuriuos vis norisi pakartoti, nors realybė kviečia rūpintis darželio reikalais ir ligotais pomidorais. Visgi dar liko šiek tiek rugpjūčio, todėl pyragą iškepsiu – tai bus mano mažytis ritualas. Tik šįkart juo mėgausiuosi ne tyloje, o klegančiuose namuose, pilnuose meilės ir trupinių.

Ritualai padeda sustoti, nurimti, suteikti kasdienybei prasmės ir jaukumo. Jie gimsta iš pasikartojimo – net jei atliekame juos labai retai. Kiekvienas metų laikas atsineša savo ritmą, o ritualai padeda jį išgirsti. Todėl verta prisiminti senuosius arba susikurti naujus, tokius, kurie šildo būtent jus.

Manasis rugpjūčio ritualas šiemet – obuolių pyragas ir trupiniai po stalu.
Jeigu skaitydami šias eilutes prisiminsite ir savo mažus, kasdienybę šildančius ritualus, galite jais pasidalinti komentaruose – kas žino, gal įkvėpsite kitą žmogų.